Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (14)
ùpių tiñklas
Kraunama...
Meteorologijos terminų žodynas
ùpių tiñklas
Kraunama...
Anglų–lietuvių kalbų hidrotechnikos terminų žodynas
ùpių tiñklas
Kraunama...
Politechnikos žodynas
ùpių tiñklas
Kraunama...
Anglų–lietuvių kalbų hidrotechnikos terminų žodynas
ùpių tiñklas
Kraunama...
Anglų–lietuvių kalbų hidrotechnikos terminų žodynas
tiñkl‖as
Kraunama...
1
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
iš siūlų nertas žūklės prietaisas
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Mesti, leisti, spęsti, traukti, kelti ~ą. Brendamasis, traukiamasis, statomasis t. Gaubiamasis, tralinis t. Kanapinis, šilkinis, sintetinis t.
2
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
nerta ar pinta paukščių, žvėrių gaudyklė
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Medžioklinis t.
3
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
nerta sportinių žaidimų pertvara ar užtvara
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Tinklinio, lauko teniso t. Vartų t.
4
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
nertas ar pintas įvairios paskirties įtaisas
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Tvoros, sodo t. Lovos t. Plieninis t.
5
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
šaknų, gyslų, nervų ir kt. raizginys
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Kraujagyslių t.
6
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
susisiekimo, ryšių ir kt. linijų, įstaigų sistema
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Upių, kanalų, kelių, elektros, radijo t. Linijų, koordinačių t. Transporto, prekybos t. Agentų t.
7
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
pinklės
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
išringúoti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
ringúoti, -úoja, -ãvo
1. tr. Ak, Žvr, Žž vynioti ringėmis: Ana kaspinus ringãvo, t. y. ringus darė J. Drobę nuo kraikos, virvę į virtinę ringúok J. [Audeklą] į šarmą neša, skalbia ant lentos su kultuve, tiesia ant pievos, vėl ringuoja LTR(Ss). Tu ringuok sambraukį, o aš pakulnį Krok. Merginos skubiai ringavo paklotus baltinti audinius P.Cvir.
| Ringuoja laumės rūką nuo pievų vakare S.Nėr.
| refl.: Stipriau traukiu į save tinklo virvę. Tinklas spėriau ringuojasi prie mano kojų rš.
2. intr. raitantis eiti, šliaužti, kilti: Ringúoja vabalai par grūdus Šd. Žaltys, taip varomas, pirma jų ringuodavo kaipo pasiuntinys pas dievaitį LTI196.
| refl.: Žiūriu – gyvatė ringúojasi Lnkv.
ǁ raitytis (einant, šliaužiant): Gyvatė ringúodama atringuoja, t. y. ateina J. O žirnučiai tarpūs smaigeliu ringuoja LTR(Jnk).
| Liežuvis ringuoja kaip gyvatė ir nekaltą įkanda V.Kudir.
| refl.: Gyvatė bėgdama ringúojas, t. y. vyniojas J.
3. intr. vingiais tekėti, eiti, kilti: Nova upė ir Šešupė per laukus ringúoja LTR(Ppr, Žsl). [Lauko] pakrašty, lyg netyčia mergaitės pamestas kaspinas, ramiai sau ringavo upelis V.Bub. Upelė giliai įsigraužusi tarp kalnų, apžėlusių miškais, visaip beringuojanti rš. Iš po jo skruosto, prispausto prie grindų, ringuodamas driekiasi tamsaus kraujo kaspinas rš. Čia ringúok ringúok – koks čia ėjimas vieškeliais! Plv. Vyrai, ištieskime mes kelią per Duburį: dabar ringuojame visaip, važiuodami išilgai Švėgždos skersinės M.Katk. Greta tėvo ringavo mėlynų dūmų juostelė rš.
^ Lumpa ringa, kur ringuoji? – Skusta pešta, kas tau darbo (upė ir pieva) LMD(VšR).
| refl.: Dovinė balta vaga ringuojasi ant Padovinio LTI178.
ǁ būti su vingiais, turėti vingių: Takeliukas ringavo tiesiai į sodo vartelius rš. Sodietis … pilies kraštų neliečia, išaria tik jos viršų ir pakopas, kurios aplinkui ringuoja VŽ1905,16.
| refl.: Po krūtine žarna pasidaro laiba ir ringuojasi kokius 5 sieksnius į visas puses, kad geriau galėtų sutilpti rš.
4. intr. banguoti, liūliuoti: Juodas debesis ringuodamas šliaužė iš rytų rš. Viršum pievų, viršum patvinusių ežerų ir senvagių jau kilo ringuodamas rūkas rš.
| refl.: Pajudintas valties, paviršius dailiai ringavos kartu su šviesos atspindžiais rš.
5. refl. rangytis: Šuo ringúojas užpelenė[je] J.
6. intr. eiti aplink: Ringãvo, ringãvo (ėjo keliais aplink bažnyčią), i sugijo kojos Gs.
7. tr., intr. dainuoti, vinguriuojant gaidą: Nusibodo beringúojant ilgą dainą, t. y. bedainuojant J. Ant tuo pavidalu ringúok žėdną posmą žemiau JD96(pastaba). O po tuos kalnus sesutės visos graudžiai malonias dainas ringuoja Mair. Dainuosiu ringuosiu po girią skardžiai ir aš, karalienė graži Mair. Saliutė ir Baronienė nesiliauja vis naujus posmus ringavusios J.Paukš. Iš dainas ringuojančių mergaičių pulko išsiskiria Rainių Onytė rš. Linksmutis vieversys, virš bręstančių rugių vis kildamas aukštyn, ringuoja skambią dainą J.Jan. Eglių viršūnėse strazdai ringuoja posmus rš.
ǁ intr. skambėti: Vien ant saulės laidos vamzdžio aidas ringuos, vien kaskados teškent nenustos Mair.
8. tr., intr. šnek. godžiai valgyti: Sakei pirmai, kad negardu tau bus, o dabar tik ringúoji! Žvr.
9. refl. NdŽ suktis iš bėdų.
apringúoti intr. apeiti aplink: Reik apringúot (apeiti keliais) tris eiles [aplink bažnyčią] – išgis Gs.
atringúoti
1. tr. Brt atvynioti ką suringuotą.
2. intr. DŽ1 raitantis ateiti, atšliaužti: Gyvatė ringuodama atringãvo jau, t. y. atėjo J. Jis pamatė atringuojančią smėliu rudą baisią gyvatę Mš.
3. intr. atvingiuoti: Ties Žaltynų kaimu iš rytų į Šešupę atringuoja upelė, vardu Nova rš.
4. intr. DŽ atvilnyti: Piktai perskrodžia jisai atringavusią bangą rš.
įringúoti intr. vingiuojant įtekėti: Vailiškas (upelio vardas) įringúoja pro Šūklių tiltą į Šeimeną Gs.
išringúoti tr.
1. Gg išvynioti, išsukti.
| refl.: Miera (metalinis susukamas metras) žir ir išsiringãvo Skr.
2. išvingiuoti, išrangyti: Išringúoti keli pradalgiai prie upelio Jnšk. Tai pats reljefiškiausias ir įdomiausias Lietuvos kraštovaizdis, kalvų kalvomis išringuotas, upių vagomis išvagotas sp.
| refl.: Tas ravas teip išsiringãvęs po visą pievą Bsg.
3. BŽ585 išraštuoti.
4. vingiuojant balsą, išdainuoti, išgriežti: Išringúok dainą J. Išringuoja armonika pasaką apie užjūrio karioką (toks šokis) E.Miež.
ǁ išvinguriuoti balsą (dainuojant, tariant): Balsą padarydavau iškilmingą, žodžius tardavau visaip išringuodamas, raiškiai ir garsiai rš.
5. dainuojant, ringuojant išvilioti: Kol iškukavo, kol išringavo nug matušės dukrelę LTR(Krtn).
6. refl. JI634, DŽ išsirangyti, išsisukti iš bėdų.
nuringúoti intr.
1. rangantis nueiti, nušliaužti: Jurgelis pažiūri į rausvai žieduotą slieką, kol tas nuringuoja kur į šalį ir palenda po grumstu rš.
2. Šd vingiais nuplaukti: Trys broliukai dalges plakė, vainikėlį plaukiant matė. Ir nuplaukė, nuringavo prie matutės margo dvaro LTR(Lnkv).
3. nuvilnyti: Smarkiai sudavė irklais. Viršumi nuringavo vilnis rš.
4. vingiuojant nuskristi, nueiti: Buvo vidurys dienos, į mačiau: aičvaras nuringãvo medžių viršūnėm Žml. Gervių virvės nuringavo per padanges S.Nėr. Visa eisena nuringuoja tolyn rš.
ǁ nuaidėti: Ir nuringuoja vienišas vilko kauksmas per šilų šilus rš.
pasiringúoti paėjėti vingiuojant: Tik pasiringavęs kelių keleliais vakarų link, išeini iš atžalyno rš.
prasiringúoti tr. prasivynioti: Ta boba prasiringãvo tą blauzdą [, skuduru apvyniotą] Alk.
suringúoti tr.
1. J, DŽ, Vlkv, Kš, Pn, Yl suvynioti, suklostyti ringėmis: Vakarais, kai krinta rasa, mama drobes suringuoja ir, užsimetusi ant pečių, neša klėtin V.Bub. O vakare audeklus suringúok ir parnešk namo Kt. Aplinkui raudoni skepetos kraštai suringuoti int tolkelę V.Piet. Paimk nuo grindų takus ir suringúok Mrj. Toli atvirose jūrose matyt laivai ir jachtos suringuotomis burėmis rš. Suringúok virvę ir pakabink ant vagio Ig. Suringúok viržį Pc. Aš nukinkiau arklį, Juoziukas suringãvo vadeles Sml. Pabėgėk, Broniuk, ten stainioj ant vagio kabo suringuota virvė rš.
| refl. tr.: Kam velki virvę? Negali susiringúot Ig.
2. susukti, suriesti: Paršeliai ima knaisiotis po šiaudus, uodegytes suringavę į žiedą rš.
| refl.: Tai bjaurus avinas: ragai kelis kartus susiringãvę, susivynioję Skr. Svočia ringa, t. y. ringuote susiringavusi J.
3. surumbuoti: Suringúoti gyvuliai – ant šonų, nugaros – vienos ringės Lp.
4. rš padainuoti, vinguriuojant gaidą.
1. tr. Ak, Žvr, Žž vynioti ringėmis: Ana kaspinus ringãvo, t. y. ringus darė J. Drobę nuo kraikos, virvę į virtinę ringúok J. [Audeklą] į šarmą neša, skalbia ant lentos su kultuve, tiesia ant pievos, vėl ringuoja LTR(Ss). Tu ringuok sambraukį, o aš pakulnį Krok. Merginos skubiai ringavo paklotus baltinti audinius P.Cvir.
| Ringuoja laumės rūką nuo pievų vakare S.Nėr.
| refl.: Stipriau traukiu į save tinklo virvę. Tinklas spėriau ringuojasi prie mano kojų rš.
2. intr. raitantis eiti, šliaužti, kilti: Ringúoja vabalai par grūdus Šd. Žaltys, taip varomas, pirma jų ringuodavo kaipo pasiuntinys pas dievaitį LTI196.
| refl.: Žiūriu – gyvatė ringúojasi Lnkv.
ǁ raitytis (einant, šliaužiant): Gyvatė ringúodama atringuoja, t. y. ateina J. O žirnučiai tarpūs smaigeliu ringuoja LTR(Jnk).
| Liežuvis ringuoja kaip gyvatė ir nekaltą įkanda V.Kudir.
| refl.: Gyvatė bėgdama ringúojas, t. y. vyniojas J.
3. intr. vingiais tekėti, eiti, kilti: Nova upė ir Šešupė per laukus ringúoja LTR(Ppr, Žsl). [Lauko] pakrašty, lyg netyčia mergaitės pamestas kaspinas, ramiai sau ringavo upelis V.Bub. Upelė giliai įsigraužusi tarp kalnų, apžėlusių miškais, visaip beringuojanti rš. Iš po jo skruosto, prispausto prie grindų, ringuodamas driekiasi tamsaus kraujo kaspinas rš. Čia ringúok ringúok – koks čia ėjimas vieškeliais! Plv. Vyrai, ištieskime mes kelią per Duburį: dabar ringuojame visaip, važiuodami išilgai Švėgždos skersinės M.Katk. Greta tėvo ringavo mėlynų dūmų juostelė rš.
^ Lumpa ringa, kur ringuoji? – Skusta pešta, kas tau darbo (upė ir pieva) LMD(VšR).
| refl.: Dovinė balta vaga ringuojasi ant Padovinio LTI178.
ǁ būti su vingiais, turėti vingių: Takeliukas ringavo tiesiai į sodo vartelius rš. Sodietis … pilies kraštų neliečia, išaria tik jos viršų ir pakopas, kurios aplinkui ringuoja VŽ1905,16.
| refl.: Po krūtine žarna pasidaro laiba ir ringuojasi kokius 5 sieksnius į visas puses, kad geriau galėtų sutilpti rš.
4. intr. banguoti, liūliuoti: Juodas debesis ringuodamas šliaužė iš rytų rš. Viršum pievų, viršum patvinusių ežerų ir senvagių jau kilo ringuodamas rūkas rš.
| refl.: Pajudintas valties, paviršius dailiai ringavos kartu su šviesos atspindžiais rš.
5. refl. rangytis: Šuo ringúojas užpelenė[je] J.
6. intr. eiti aplink: Ringãvo, ringãvo (ėjo keliais aplink bažnyčią), i sugijo kojos Gs.
7. tr., intr. dainuoti, vinguriuojant gaidą: Nusibodo beringúojant ilgą dainą, t. y. bedainuojant J. Ant tuo pavidalu ringúok žėdną posmą žemiau JD96(pastaba). O po tuos kalnus sesutės visos graudžiai malonias dainas ringuoja Mair. Dainuosiu ringuosiu po girią skardžiai ir aš, karalienė graži Mair. Saliutė ir Baronienė nesiliauja vis naujus posmus ringavusios J.Paukš. Iš dainas ringuojančių mergaičių pulko išsiskiria Rainių Onytė rš. Linksmutis vieversys, virš bręstančių rugių vis kildamas aukštyn, ringuoja skambią dainą J.Jan. Eglių viršūnėse strazdai ringuoja posmus rš.
ǁ intr. skambėti: Vien ant saulės laidos vamzdžio aidas ringuos, vien kaskados teškent nenustos Mair.
8. tr., intr. šnek. godžiai valgyti: Sakei pirmai, kad negardu tau bus, o dabar tik ringúoji! Žvr.
9. refl. NdŽ suktis iš bėdų.
apringúoti intr. apeiti aplink: Reik apringúot (apeiti keliais) tris eiles [aplink bažnyčią] – išgis Gs.
atringúoti
1. tr. Brt atvynioti ką suringuotą.
2. intr. DŽ1 raitantis ateiti, atšliaužti: Gyvatė ringuodama atringãvo jau, t. y. atėjo J. Jis pamatė atringuojančią smėliu rudą baisią gyvatę Mš.
3. intr. atvingiuoti: Ties Žaltynų kaimu iš rytų į Šešupę atringuoja upelė, vardu Nova rš.
4. intr. DŽ atvilnyti: Piktai perskrodžia jisai atringavusią bangą rš.
įringúoti intr. vingiuojant įtekėti: Vailiškas (upelio vardas) įringúoja pro Šūklių tiltą į Šeimeną Gs.
išringúoti tr.
1. Gg išvynioti, išsukti.
| refl.: Miera (metalinis susukamas metras) žir ir išsiringãvo Skr.
2. išvingiuoti, išrangyti: Išringúoti keli pradalgiai prie upelio Jnšk. Tai pats reljefiškiausias ir įdomiausias Lietuvos kraštovaizdis, kalvų kalvomis išringuotas, upių vagomis išvagotas sp.
| refl.: Tas ravas teip išsiringãvęs po visą pievą Bsg.
3. BŽ585 išraštuoti.
4. vingiuojant balsą, išdainuoti, išgriežti: Išringúok dainą J. Išringuoja armonika pasaką apie užjūrio karioką (toks šokis) E.Miež.
ǁ išvinguriuoti balsą (dainuojant, tariant): Balsą padarydavau iškilmingą, žodžius tardavau visaip išringuodamas, raiškiai ir garsiai rš.
5. dainuojant, ringuojant išvilioti: Kol iškukavo, kol išringavo nug matušės dukrelę LTR(Krtn).
6. refl. JI634, DŽ išsirangyti, išsisukti iš bėdų.
nuringúoti intr.
1. rangantis nueiti, nušliaužti: Jurgelis pažiūri į rausvai žieduotą slieką, kol tas nuringuoja kur į šalį ir palenda po grumstu rš.
2. Šd vingiais nuplaukti: Trys broliukai dalges plakė, vainikėlį plaukiant matė. Ir nuplaukė, nuringavo prie matutės margo dvaro LTR(Lnkv).
3. nuvilnyti: Smarkiai sudavė irklais. Viršumi nuringavo vilnis rš.
4. vingiuojant nuskristi, nueiti: Buvo vidurys dienos, į mačiau: aičvaras nuringãvo medžių viršūnėm Žml. Gervių virvės nuringavo per padanges S.Nėr. Visa eisena nuringuoja tolyn rš.
ǁ nuaidėti: Ir nuringuoja vienišas vilko kauksmas per šilų šilus rš.
pasiringúoti paėjėti vingiuojant: Tik pasiringavęs kelių keleliais vakarų link, išeini iš atžalyno rš.
prasiringúoti tr. prasivynioti: Ta boba prasiringãvo tą blauzdą [, skuduru apvyniotą] Alk.
suringúoti tr.
1. J, DŽ, Vlkv, Kš, Pn, Yl suvynioti, suklostyti ringėmis: Vakarais, kai krinta rasa, mama drobes suringuoja ir, užsimetusi ant pečių, neša klėtin V.Bub. O vakare audeklus suringúok ir parnešk namo Kt. Aplinkui raudoni skepetos kraštai suringuoti int tolkelę V.Piet. Paimk nuo grindų takus ir suringúok Mrj. Toli atvirose jūrose matyt laivai ir jachtos suringuotomis burėmis rš. Suringúok virvę ir pakabink ant vagio Ig. Suringúok viržį Pc. Aš nukinkiau arklį, Juoziukas suringãvo vadeles Sml. Pabėgėk, Broniuk, ten stainioj ant vagio kabo suringuota virvė rš.
| refl. tr.: Kam velki virvę? Negali susiringúot Ig.
2. susukti, suriesti: Paršeliai ima knaisiotis po šiaudus, uodegytes suringavę į žiedą rš.
| refl.: Tai bjaurus avinas: ragai kelis kartus susiringãvę, susivynioję Skr. Svočia ringa, t. y. ringuote susiringavusi J.
3. surumbuoti: Suringúoti gyvuliai – ant šonų, nugaros – vienos ringės Lp.
4. rš padainuoti, vinguriuojant gaidą.
Lietuvių kalbos žodynas
suringúoti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
ringúoti, -úoja, -ãvo
1. tr. Ak, Žvr, Žž vynioti ringėmis: Ana kaspinus ringãvo, t. y. ringus darė J. Drobę nuo kraikos, virvę į virtinę ringúok J. [Audeklą] į šarmą neša, skalbia ant lentos su kultuve, tiesia ant pievos, vėl ringuoja LTR(Ss). Tu ringuok sambraukį, o aš pakulnį Krok. Merginos skubiai ringavo paklotus baltinti audinius P.Cvir.
| Ringuoja laumės rūką nuo pievų vakare S.Nėr.
| refl.: Stipriau traukiu į save tinklo virvę. Tinklas spėriau ringuojasi prie mano kojų rš.
2. intr. raitantis eiti, šliaužti, kilti: Ringúoja vabalai par grūdus Šd. Žaltys, taip varomas, pirma jų ringuodavo kaipo pasiuntinys pas dievaitį LTI196.
| refl.: Žiūriu – gyvatė ringúojasi Lnkv.
ǁ raitytis (einant, šliaužiant): Gyvatė ringúodama atringuoja, t. y. ateina J. O žirnučiai tarpūs smaigeliu ringuoja LTR(Jnk).
| Liežuvis ringuoja kaip gyvatė ir nekaltą įkanda V.Kudir.
| refl.: Gyvatė bėgdama ringúojas, t. y. vyniojas J.
3. intr. vingiais tekėti, eiti, kilti: Nova upė ir Šešupė per laukus ringúoja LTR(Ppr, Žsl). [Lauko] pakrašty, lyg netyčia mergaitės pamestas kaspinas, ramiai sau ringavo upelis V.Bub. Upelė giliai įsigraužusi tarp kalnų, apžėlusių miškais, visaip beringuojanti rš. Iš po jo skruosto, prispausto prie grindų, ringuodamas driekiasi tamsaus kraujo kaspinas rš. Čia ringúok ringúok – koks čia ėjimas vieškeliais! Plv. Vyrai, ištieskime mes kelią per Duburį: dabar ringuojame visaip, važiuodami išilgai Švėgždos skersinės M.Katk. Greta tėvo ringavo mėlynų dūmų juostelė rš.
^ Lumpa ringa, kur ringuoji? – Skusta pešta, kas tau darbo (upė ir pieva) LMD(VšR).
| refl.: Dovinė balta vaga ringuojasi ant Padovinio LTI178.
ǁ būti su vingiais, turėti vingių: Takeliukas ringavo tiesiai į sodo vartelius rš. Sodietis … pilies kraštų neliečia, išaria tik jos viršų ir pakopas, kurios aplinkui ringuoja VŽ1905,16.
| refl.: Po krūtine žarna pasidaro laiba ir ringuojasi kokius 5 sieksnius į visas puses, kad geriau galėtų sutilpti rš.
4. intr. banguoti, liūliuoti: Juodas debesis ringuodamas šliaužė iš rytų rš. Viršum pievų, viršum patvinusių ežerų ir senvagių jau kilo ringuodamas rūkas rš.
| refl.: Pajudintas valties, paviršius dailiai ringavos kartu su šviesos atspindžiais rš.
5. refl. rangytis: Šuo ringúojas užpelenė[je] J.
6. intr. eiti aplink: Ringãvo, ringãvo (ėjo keliais aplink bažnyčią), i sugijo kojos Gs.
7. tr., intr. dainuoti, vinguriuojant gaidą: Nusibodo beringúojant ilgą dainą, t. y. bedainuojant J. Ant tuo pavidalu ringúok žėdną posmą žemiau JD96(pastaba). O po tuos kalnus sesutės visos graudžiai malonias dainas ringuoja Mair. Dainuosiu ringuosiu po girią skardžiai ir aš, karalienė graži Mair. Saliutė ir Baronienė nesiliauja vis naujus posmus ringavusios J.Paukš. Iš dainas ringuojančių mergaičių pulko išsiskiria Rainių Onytė rš. Linksmutis vieversys, virš bręstančių rugių vis kildamas aukštyn, ringuoja skambią dainą J.Jan. Eglių viršūnėse strazdai ringuoja posmus rš.
ǁ intr. skambėti: Vien ant saulės laidos vamzdžio aidas ringuos, vien kaskados teškent nenustos Mair.
8. tr., intr. šnek. godžiai valgyti: Sakei pirmai, kad negardu tau bus, o dabar tik ringúoji! Žvr.
9. refl. NdŽ suktis iš bėdų.
apringúoti intr. apeiti aplink: Reik apringúot (apeiti keliais) tris eiles [aplink bažnyčią] – išgis Gs.
atringúoti
1. tr. Brt atvynioti ką suringuotą.
2. intr. DŽ1 raitantis ateiti, atšliaužti: Gyvatė ringuodama atringãvo jau, t. y. atėjo J. Jis pamatė atringuojančią smėliu rudą baisią gyvatę Mš.
3. intr. atvingiuoti: Ties Žaltynų kaimu iš rytų į Šešupę atringuoja upelė, vardu Nova rš.
4. intr. DŽ atvilnyti: Piktai perskrodžia jisai atringavusią bangą rš.
įringúoti intr. vingiuojant įtekėti: Vailiškas (upelio vardas) įringúoja pro Šūklių tiltą į Šeimeną Gs.
išringúoti tr.
1. Gg išvynioti, išsukti.
| refl.: Miera (metalinis susukamas metras) žir ir išsiringãvo Skr.
2. išvingiuoti, išrangyti: Išringúoti keli pradalgiai prie upelio Jnšk. Tai pats reljefiškiausias ir įdomiausias Lietuvos kraštovaizdis, kalvų kalvomis išringuotas, upių vagomis išvagotas sp.
| refl.: Tas ravas teip išsiringãvęs po visą pievą Bsg.
3. BŽ585 išraštuoti.
4. vingiuojant balsą, išdainuoti, išgriežti: Išringúok dainą J. Išringuoja armonika pasaką apie užjūrio karioką (toks šokis) E.Miež.
ǁ išvinguriuoti balsą (dainuojant, tariant): Balsą padarydavau iškilmingą, žodžius tardavau visaip išringuodamas, raiškiai ir garsiai rš.
5. dainuojant, ringuojant išvilioti: Kol iškukavo, kol išringavo nug matušės dukrelę LTR(Krtn).
6. refl. JI634, DŽ išsirangyti, išsisukti iš bėdų.
nuringúoti intr.
1. rangantis nueiti, nušliaužti: Jurgelis pažiūri į rausvai žieduotą slieką, kol tas nuringuoja kur į šalį ir palenda po grumstu rš.
2. Šd vingiais nuplaukti: Trys broliukai dalges plakė, vainikėlį plaukiant matė. Ir nuplaukė, nuringavo prie matutės margo dvaro LTR(Lnkv).
3. nuvilnyti: Smarkiai sudavė irklais. Viršumi nuringavo vilnis rš.
4. vingiuojant nuskristi, nueiti: Buvo vidurys dienos, į mačiau: aičvaras nuringãvo medžių viršūnėm Žml. Gervių virvės nuringavo per padanges S.Nėr. Visa eisena nuringuoja tolyn rš.
ǁ nuaidėti: Ir nuringuoja vienišas vilko kauksmas per šilų šilus rš.
pasiringúoti paėjėti vingiuojant: Tik pasiringavęs kelių keleliais vakarų link, išeini iš atžalyno rš.
prasiringúoti tr. prasivynioti: Ta boba prasiringãvo tą blauzdą [, skuduru apvyniotą] Alk.
suringúoti tr.
1. J, DŽ, Vlkv, Kš, Pn, Yl suvynioti, suklostyti ringėmis: Vakarais, kai krinta rasa, mama drobes suringuoja ir, užsimetusi ant pečių, neša klėtin V.Bub. O vakare audeklus suringúok ir parnešk namo Kt. Aplinkui raudoni skepetos kraštai suringuoti int tolkelę V.Piet. Paimk nuo grindų takus ir suringúok Mrj. Toli atvirose jūrose matyt laivai ir jachtos suringuotomis burėmis rš. Suringúok virvę ir pakabink ant vagio Ig. Suringúok viržį Pc. Aš nukinkiau arklį, Juoziukas suringãvo vadeles Sml. Pabėgėk, Broniuk, ten stainioj ant vagio kabo suringuota virvė rš.
| refl. tr.: Kam velki virvę? Negali susiringúot Ig.
2. susukti, suriesti: Paršeliai ima knaisiotis po šiaudus, uodegytes suringavę į žiedą rš.
| refl.: Tai bjaurus avinas: ragai kelis kartus susiringãvę, susivynioję Skr. Svočia ringa, t. y. ringuote susiringavusi J.
3. surumbuoti: Suringúoti gyvuliai – ant šonų, nugaros – vienos ringės Lp.
4. rš padainuoti, vinguriuojant gaidą.
1. tr. Ak, Žvr, Žž vynioti ringėmis: Ana kaspinus ringãvo, t. y. ringus darė J. Drobę nuo kraikos, virvę į virtinę ringúok J. [Audeklą] į šarmą neša, skalbia ant lentos su kultuve, tiesia ant pievos, vėl ringuoja LTR(Ss). Tu ringuok sambraukį, o aš pakulnį Krok. Merginos skubiai ringavo paklotus baltinti audinius P.Cvir.
| Ringuoja laumės rūką nuo pievų vakare S.Nėr.
| refl.: Stipriau traukiu į save tinklo virvę. Tinklas spėriau ringuojasi prie mano kojų rš.
2. intr. raitantis eiti, šliaužti, kilti: Ringúoja vabalai par grūdus Šd. Žaltys, taip varomas, pirma jų ringuodavo kaipo pasiuntinys pas dievaitį LTI196.
| refl.: Žiūriu – gyvatė ringúojasi Lnkv.
ǁ raitytis (einant, šliaužiant): Gyvatė ringúodama atringuoja, t. y. ateina J. O žirnučiai tarpūs smaigeliu ringuoja LTR(Jnk).
| Liežuvis ringuoja kaip gyvatė ir nekaltą įkanda V.Kudir.
| refl.: Gyvatė bėgdama ringúojas, t. y. vyniojas J.
3. intr. vingiais tekėti, eiti, kilti: Nova upė ir Šešupė per laukus ringúoja LTR(Ppr, Žsl). [Lauko] pakrašty, lyg netyčia mergaitės pamestas kaspinas, ramiai sau ringavo upelis V.Bub. Upelė giliai įsigraužusi tarp kalnų, apžėlusių miškais, visaip beringuojanti rš. Iš po jo skruosto, prispausto prie grindų, ringuodamas driekiasi tamsaus kraujo kaspinas rš. Čia ringúok ringúok – koks čia ėjimas vieškeliais! Plv. Vyrai, ištieskime mes kelią per Duburį: dabar ringuojame visaip, važiuodami išilgai Švėgždos skersinės M.Katk. Greta tėvo ringavo mėlynų dūmų juostelė rš.
^ Lumpa ringa, kur ringuoji? – Skusta pešta, kas tau darbo (upė ir pieva) LMD(VšR).
| refl.: Dovinė balta vaga ringuojasi ant Padovinio LTI178.
ǁ būti su vingiais, turėti vingių: Takeliukas ringavo tiesiai į sodo vartelius rš. Sodietis … pilies kraštų neliečia, išaria tik jos viršų ir pakopas, kurios aplinkui ringuoja VŽ1905,16.
| refl.: Po krūtine žarna pasidaro laiba ir ringuojasi kokius 5 sieksnius į visas puses, kad geriau galėtų sutilpti rš.
4. intr. banguoti, liūliuoti: Juodas debesis ringuodamas šliaužė iš rytų rš. Viršum pievų, viršum patvinusių ežerų ir senvagių jau kilo ringuodamas rūkas rš.
| refl.: Pajudintas valties, paviršius dailiai ringavos kartu su šviesos atspindžiais rš.
5. refl. rangytis: Šuo ringúojas užpelenė[je] J.
6. intr. eiti aplink: Ringãvo, ringãvo (ėjo keliais aplink bažnyčią), i sugijo kojos Gs.
7. tr., intr. dainuoti, vinguriuojant gaidą: Nusibodo beringúojant ilgą dainą, t. y. bedainuojant J. Ant tuo pavidalu ringúok žėdną posmą žemiau JD96(pastaba). O po tuos kalnus sesutės visos graudžiai malonias dainas ringuoja Mair. Dainuosiu ringuosiu po girią skardžiai ir aš, karalienė graži Mair. Saliutė ir Baronienė nesiliauja vis naujus posmus ringavusios J.Paukš. Iš dainas ringuojančių mergaičių pulko išsiskiria Rainių Onytė rš. Linksmutis vieversys, virš bręstančių rugių vis kildamas aukštyn, ringuoja skambią dainą J.Jan. Eglių viršūnėse strazdai ringuoja posmus rš.
ǁ intr. skambėti: Vien ant saulės laidos vamzdžio aidas ringuos, vien kaskados teškent nenustos Mair.
8. tr., intr. šnek. godžiai valgyti: Sakei pirmai, kad negardu tau bus, o dabar tik ringúoji! Žvr.
9. refl. NdŽ suktis iš bėdų.
apringúoti intr. apeiti aplink: Reik apringúot (apeiti keliais) tris eiles [aplink bažnyčią] – išgis Gs.
atringúoti
1. tr. Brt atvynioti ką suringuotą.
2. intr. DŽ1 raitantis ateiti, atšliaužti: Gyvatė ringuodama atringãvo jau, t. y. atėjo J. Jis pamatė atringuojančią smėliu rudą baisią gyvatę Mš.
3. intr. atvingiuoti: Ties Žaltynų kaimu iš rytų į Šešupę atringuoja upelė, vardu Nova rš.
4. intr. DŽ atvilnyti: Piktai perskrodžia jisai atringavusią bangą rš.
įringúoti intr. vingiuojant įtekėti: Vailiškas (upelio vardas) įringúoja pro Šūklių tiltą į Šeimeną Gs.
išringúoti tr.
1. Gg išvynioti, išsukti.
| refl.: Miera (metalinis susukamas metras) žir ir išsiringãvo Skr.
2. išvingiuoti, išrangyti: Išringúoti keli pradalgiai prie upelio Jnšk. Tai pats reljefiškiausias ir įdomiausias Lietuvos kraštovaizdis, kalvų kalvomis išringuotas, upių vagomis išvagotas sp.
| refl.: Tas ravas teip išsiringãvęs po visą pievą Bsg.
3. BŽ585 išraštuoti.
4. vingiuojant balsą, išdainuoti, išgriežti: Išringúok dainą J. Išringuoja armonika pasaką apie užjūrio karioką (toks šokis) E.Miež.
ǁ išvinguriuoti balsą (dainuojant, tariant): Balsą padarydavau iškilmingą, žodžius tardavau visaip išringuodamas, raiškiai ir garsiai rš.
5. dainuojant, ringuojant išvilioti: Kol iškukavo, kol išringavo nug matušės dukrelę LTR(Krtn).
6. refl. JI634, DŽ išsirangyti, išsisukti iš bėdų.
nuringúoti intr.
1. rangantis nueiti, nušliaužti: Jurgelis pažiūri į rausvai žieduotą slieką, kol tas nuringuoja kur į šalį ir palenda po grumstu rš.
2. Šd vingiais nuplaukti: Trys broliukai dalges plakė, vainikėlį plaukiant matė. Ir nuplaukė, nuringavo prie matutės margo dvaro LTR(Lnkv).
3. nuvilnyti: Smarkiai sudavė irklais. Viršumi nuringavo vilnis rš.
4. vingiuojant nuskristi, nueiti: Buvo vidurys dienos, į mačiau: aičvaras nuringãvo medžių viršūnėm Žml. Gervių virvės nuringavo per padanges S.Nėr. Visa eisena nuringuoja tolyn rš.
ǁ nuaidėti: Ir nuringuoja vienišas vilko kauksmas per šilų šilus rš.
pasiringúoti paėjėti vingiuojant: Tik pasiringavęs kelių keleliais vakarų link, išeini iš atžalyno rš.
prasiringúoti tr. prasivynioti: Ta boba prasiringãvo tą blauzdą [, skuduru apvyniotą] Alk.
suringúoti tr.
1. J, DŽ, Vlkv, Kš, Pn, Yl suvynioti, suklostyti ringėmis: Vakarais, kai krinta rasa, mama drobes suringuoja ir, užsimetusi ant pečių, neša klėtin V.Bub. O vakare audeklus suringúok ir parnešk namo Kt. Aplinkui raudoni skepetos kraštai suringuoti int tolkelę V.Piet. Paimk nuo grindų takus ir suringúok Mrj. Toli atvirose jūrose matyt laivai ir jachtos suringuotomis burėmis rš. Suringúok virvę ir pakabink ant vagio Ig. Suringúok viržį Pc. Aš nukinkiau arklį, Juoziukas suringãvo vadeles Sml. Pabėgėk, Broniuk, ten stainioj ant vagio kabo suringuota virvė rš.
| refl. tr.: Kam velki virvę? Negali susiringúot Ig.
2. susukti, suriesti: Paršeliai ima knaisiotis po šiaudus, uodegytes suringavę į žiedą rš.
| refl.: Tai bjaurus avinas: ragai kelis kartus susiringãvę, susivynioję Skr. Svočia ringa, t. y. ringuote susiringavusi J.
3. surumbuoti: Suringúoti gyvuliai – ant šonų, nugaros – vienos ringės Lp.
4. rš padainuoti, vinguriuojant gaidą.
Lietuvių kalbos žodynas
įráižyti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
ráižyti, -o, -ė DŽ, raižýti, rai̇̃žo, rai̇̃žė DŽ, NdŽ iter. 1 rėžti.
1. K, M aštriu įnagiu negiliai pjaustyti: Norint pastorinti vyšnias, slyvas, raižoma žievė rš. Su saidru ráižyk blakstieną, kad kraujis išsrustų J. Jį kankino skausmai, tartum vidurius raižė aštrus skustuvas sp.
| Tik kelios poros raižė pačiūžomis sudėtingus ornamentus rš.
2. daryti metalo, medžio ar kt. reljefinį piešinį, graviruoti: Imasi vario ir raižo jį sausa adata rš.
3. reljefiškai vaizduoti, ornamentuoti: Priešaky, kampe, ąžuolinis raižytom kojom stalas V.Krėv. Imta kolonas raižyti hieroglifų tekstais bei reljefais rš. Aš visą rytą raižiau tam savo angelui veidą P.Vaičiūn.
4. draskyti, braižyti: Marškiniai pakuliniai, pradeda ráižyti nugarą Grd. Vėjas raižė veidą, drėbdamas į jį sniego gniužulėlius rš.
5. pjaustyti, karpyti į dalis: Jis raižo stiklus Mrk. Tuo tarpu ateina turtinga ir gobši kaimynė ir randa ją audeklą beraižant LTR(Šd). O kam tu vožai skrynelę, o kam tu raižai drobelę? StnD26. Neraižyk, sesele, tu savo drobelių, daugiau aš nebnešiosiu LTR(Dr). Žiedu švytruosiu, drobeles raižysiu, mylą vardą minavosiu D87. Plonų drobių neraižýsiu JV610. Kam tu raižysi marškinius? KlvD232. Gyvims diržus raižė iš nugaros S.Dauk. Sausa ir gryna šlyna čiupinėjama rodosi apyriebė, ją galima kaip muilą raižyti A1884,129. Bus pagaminta 700 metalo raižomųjų staklių sp.
| Daugiau kaip dvidešimt plieninių noragų negailestingai raižė nuo saulės parudavusią velėną sp.
^ Meška girioj, o kailį jos jau raižo VP29.
6. prk. kiaurai einant, judant per ką, skrosti: Mėlyname danguje linksmai raižė sparnais orą vikrutės kregždės A.Vien. Tvankią tamsą žaibas raižė – pašėlimui valios davė B.Sruog. Saulė, prasijuokusi savo spinduliais, raižo šliaužiančio debesies skvernus I.Simon. Tamsų žiemos dangų raižo įvairiaspalvės raketos sp.
| Pelėdos šauksmas raižė orą rš.
^ Baltas vabalėlis dangų raižo (lėktuvas) LTR.
ǁ būti nusitiesusiam įvairiomis kryptimis: Priešakyje laukas, kurį raižo iš visų šalių balti takai Vd.
7. prk. skersai ir išilgai vaikščioti, važinėti, plaukioti: Jau 20 metų kaip žvejų laiveliu raižau Baltiją sp. Kryžiuočiai … labai dažnai kraugeriškais žygiais raižė Žemaitiją rš. Per visą naktį kazokai ir žvalgai raižė apylinkės laukus ir sodybas rš.
8. čaižyti, pliekti: Ráižyk jamui kailį su botagu J. Ratai bilda, mes kuinus raižome botagu, kad greičiau pasisektų pabėgti Pt. Pusbernis iš nekantrybės raižo tik ir raižo pavargusias kumeles Žem. Už ką gi dabar tą vaiką ráižai? Up. Bauduos, ráižysu biesuką, ka mėnesį neprisės Krš. Tik pagrobiau lakatą, ka pasiutau ráižyti par tą kramę – par duris lauk! Trk. Sako, kamine su mazgote šliaukšt šliaukšt i ráižydavo par akis Mžk. Muštasis, žiužį įgavęs, vėl pabrūkš kitam įdavė, o tas šalip stovintį taip pat šmiaukš šmiaukš raižė M.Valanč. Verbų nedėlio[je] užvis jauni žmonys liuob kits kitą raižyti pašvęstai karklais, arba žilvičiais, linkėdamys tarsi laimingo sulaukimo atenčių Velykų M.Valanč.
| refl.: Nesiráižyk su tuo diržu! Žd. Vaikai ráižės, ráižės, pataikė par ranką Brs.
9. DŽ skausmui varstyti, labai skaudėti: Gal ko užvalgiau, ka taip vidurius ráižo Rs. Ką ráižė visus vidurius! LKT109(Sv). Kumet grobus ráižo, reik gerti Dievo medžio arbatą – skausmas praeina Vkš. Paširdžius ráižo, nedetūr[i] Krš.
raižýtinai adv.: Vidurius raižýtinai sopa Kp.
ǁ skaudinti: Ir po krūtine mažiau jai spaudžia, ir diegliai ne taip skaudžiai raižo A.Vencl. Alkis ir troškulys raižė jų vidurius rš. Šiandieną saulė ráižo akis Dr. Žėrįs sniegas raižė atpratusias akis rš. Čia kiekvienas daiktas raižė jo širdį, primindamas motiną rš. Baimė raižė žmogų rš.
◊ ei̇̃ti šuni̇̀ms kudlàs ráižyti pasidaryti niekam tikusiam: Ei̇̃si šuni̇̀ms kudlàs ráižyti, kad nemokais! Šts.
apráižyti iter. 1 aprėžti.
1. K aplinkui raižyti, apibraižyti.
2. apkarpyti, apmažinti: Jis padėjo apraižyti didžiažemių laukus sp.
3. apčaižyti, apipliekti: Kad didesnis būtų, galėtų rykšte apraižyti, dabar mažas, nesupras, už ką plaki Žem. Apráižiau su vyte, rami Krš. Apráižė vaikus – i prisipažino Krš. Apraižyčiau už tokį prasimanymą rš. Apraižys tau tėvas kailį, ir būs tau! Tl.
atráižyti Š iter. 1 atrėžti; atpjaustyti, nupjaustyti: Skūros pašalius atráižyk J. Aš jas visas atráižau Pgg.
įráižyti K, I, Š iter. 1 įrėžti; įpjaustyti, įbraižyti: Tokius medžius tujau reik įraižyti iš keturių pusių S.Dauk.
išráižyti iter. 1 išrėžti.
1. K išbraižyti, įpjaustinėti: Vaikai visas sienas su vinimi išraižė Ig. Reik išraižyti žievę medžio S.Dauk.
ǁ reljefiškai pavaizduoti: Paveikslai išraižyti akmeny rš. Karietos atramos kartušuose išraižytas faraono vardas ir surištų belaisvių figūros rš.
| refl. Š.
2. supjaustyti į dalis, sukarpyti, išpjaustyti: Tuoj subadysiu, visas žarnas išraižysiu LTR(Kp). Atrakys skrynaitę, išraižys drobaites LTIII432. Ritinį išaudei ir išráižyk tą ritinį rankšluosčių dėl vien tų brolaičių Mšk. Ir velnias išmintingiemsiems iš nugarų diržus išraižė BsMtII95.
| refl. tr.: Senovės audeklus išsiraižėm į impilus Lkž.
3. refl. giliomis vėžėmis išsiklampoti: Mėšlo neina vežti, išsiráižys daržas, da šlapia, žemė gadinas Šmk.
4. prk. išvagoti, išraizgyti: Kitą dieną skridome per milžiniškus Sibiro plotus, išraižytus upių upelių A.Vencl. Kitą metą melioracijos grioviai išraižys mūsų laukus rš. Išraižė bėgių tinklas šalį visaip, skersai ir išilgai E.Miež. Mūsų šalis išraižyta naujais keliais sp.
| Vargas išraižo (suraukšlėja) veidą rš.
| refl.: Pamatysi, tavo sesers lūpos kurią dieną grabėmis išsiraižys rš.
5. prk. visomis kryptimis apeiti, išvažinėti: Žvejų ir medžiotojų laivai išraižė ligi tol jiems žinomas šiaurės jūras, bet nesurado jokio ekspedicijos ženklo K.Bor.
6. Krš išpliekti, iščaižyti: Nesušaukęs [kalikės], išraižė kiaulę botagu Žem. Tas urėdas atjojo, išráižė nugarą, kam nejai į dvarą Skdv.
7. raižant, pliekiant išvaryti: Išráižyk kates laukan Šts.
| Su votegu pieną išraižo, dėl to gaspadinės leido piemenei turėti tik virbą nenuluptą Šts.
8. iš skausmo sugadinti, išgelti: Ožragį pakaišk ir įdėk į duoną: šuo suėdęs grobus išráižys ir padvės Lk.
nuráižyti iter. 1 nurėžti.
1. nubraižyti: Jo rankos šakų nuraižytos rš.
2. K nupjaustyti: Nuraižė peiliu viržes Pt.
| prk.: Vienas skundėsi dėl atimto miško, antras dėl pievos, kuriai nuraižyti geriausieji gabalai rš.
3. Vkš nupliekti, nučaižyti: Atlėkęs su botagu nuraižys, nušvaistys, nugainios visus gulti Žem. Šeimininkas mane su diržu labai skaudžiai nuraižė Žem. Prisibausu duoti, nuráižysu, ka neprisėsi mėnesį Krš.
4. nudiegti, imti skaudėti: Nuraižė mun staibius, karves bemelžant Šts.
paráižyti iter. 1 parėžti; pabraižyti: Kol išnešiodavai [naujus] marškinius, tai paráižydavo skūrą Ob.
pérraižyti K iter. 1 perrėžti.
praráižyti K iter. 1 prarėžti.
priráižyti iter. 1 prirėžti.
1. I pripjaustyti.
2. Lnkv priplakti: Domininkienę dideliai, sako, nagaikomis priraižė Žem. Klausinės, kamantinės, o kaip nieko nesakysiu, pripers, priraižys, pames kraujuose kaip šunį Žem.
3. pribrūkšniuoti: An dangaus priraižýta dūmai [orlaivio] Alk.
suráižyti iter. 1 surėžti.
1. subraižyti: Nepasidėjai lentelės – stalą suraižei̇̃ Vb. Gelbėdama valyti tavo namus, padėjau žiedą čia ant lango, kad nesuraižyčiau Vd.
| refl. tr., intr.: Per krūmus lįsdamas, labai susiraižiaũ Žln. Susiráižiau bekrisdamas rankas ir kojas Brs. Įgavo vaikas peilį ir susiráižė nagus Vvr.
2. sukarpyti, supjaustyti į dalis: Marškinius, audimo stukį suráižau K. Audeklą surai̇̃žė, supjaustė Ėr. Stiklus ir jis moka suráižyti Brs. Peiliu velėna suraižoma reikiamo pločio juostomis, o kastuvėliu atskiriama nuo dirvožemio rš. Marti cielą audeklą į stuomenis suráižė Vkš. Visą odą suráižyk į diržus Up. Karalius liepė daug plonos drobės suraižyti ir apkrikštytosioms mergaitėms išdalyti M.Valanč.
| prk.: O žaibai kad tviska, rodos, dangų į skiauteles suraižys S.Čiurl. Ežiomis suraižytose žemėse neįmanoma gerai pritaikyti mašinų sp.
| refl. tr.: Marškinius susiráižiau K. Aš tuoj susiraižiau drapanas, pasidariau virvę ir leidausi žemyn LTR(Mrj).
3. prk. išvagoti: Tarpais žalios lankos upeliais, perkasais suraižytos Žem.
| DŽ Raukšlėmis suraižyta kakta Pt. Rūpesčio suraižyta kakta rš. Veidas daugiau suvyto, senatvės visiškai suraižytas rš.
4. sučaižyti: Begėdi, kam taip kiaulės nugarą suráižei! Vkš.
užráižyti iter. 1 užrėžti; užplakti, užkapoti: Du visiškai nebegyvus, užraižytus pametę į šalį Žem. Ale, sako, su votagu užráižėm [ungurį] Lž.
1. K, M aštriu įnagiu negiliai pjaustyti: Norint pastorinti vyšnias, slyvas, raižoma žievė rš. Su saidru ráižyk blakstieną, kad kraujis išsrustų J. Jį kankino skausmai, tartum vidurius raižė aštrus skustuvas sp.
| Tik kelios poros raižė pačiūžomis sudėtingus ornamentus rš.
2. daryti metalo, medžio ar kt. reljefinį piešinį, graviruoti: Imasi vario ir raižo jį sausa adata rš.
3. reljefiškai vaizduoti, ornamentuoti: Priešaky, kampe, ąžuolinis raižytom kojom stalas V.Krėv. Imta kolonas raižyti hieroglifų tekstais bei reljefais rš. Aš visą rytą raižiau tam savo angelui veidą P.Vaičiūn.
4. draskyti, braižyti: Marškiniai pakuliniai, pradeda ráižyti nugarą Grd. Vėjas raižė veidą, drėbdamas į jį sniego gniužulėlius rš.
5. pjaustyti, karpyti į dalis: Jis raižo stiklus Mrk. Tuo tarpu ateina turtinga ir gobši kaimynė ir randa ją audeklą beraižant LTR(Šd). O kam tu vožai skrynelę, o kam tu raižai drobelę? StnD26. Neraižyk, sesele, tu savo drobelių, daugiau aš nebnešiosiu LTR(Dr). Žiedu švytruosiu, drobeles raižysiu, mylą vardą minavosiu D87. Plonų drobių neraižýsiu JV610. Kam tu raižysi marškinius? KlvD232. Gyvims diržus raižė iš nugaros S.Dauk. Sausa ir gryna šlyna čiupinėjama rodosi apyriebė, ją galima kaip muilą raižyti A1884,129. Bus pagaminta 700 metalo raižomųjų staklių sp.
| Daugiau kaip dvidešimt plieninių noragų negailestingai raižė nuo saulės parudavusią velėną sp.
^ Meška girioj, o kailį jos jau raižo VP29.
6. prk. kiaurai einant, judant per ką, skrosti: Mėlyname danguje linksmai raižė sparnais orą vikrutės kregždės A.Vien. Tvankią tamsą žaibas raižė – pašėlimui valios davė B.Sruog. Saulė, prasijuokusi savo spinduliais, raižo šliaužiančio debesies skvernus I.Simon. Tamsų žiemos dangų raižo įvairiaspalvės raketos sp.
| Pelėdos šauksmas raižė orą rš.
^ Baltas vabalėlis dangų raižo (lėktuvas) LTR.
ǁ būti nusitiesusiam įvairiomis kryptimis: Priešakyje laukas, kurį raižo iš visų šalių balti takai Vd.
7. prk. skersai ir išilgai vaikščioti, važinėti, plaukioti: Jau 20 metų kaip žvejų laiveliu raižau Baltiją sp. Kryžiuočiai … labai dažnai kraugeriškais žygiais raižė Žemaitiją rš. Per visą naktį kazokai ir žvalgai raižė apylinkės laukus ir sodybas rš.
8. čaižyti, pliekti: Ráižyk jamui kailį su botagu J. Ratai bilda, mes kuinus raižome botagu, kad greičiau pasisektų pabėgti Pt. Pusbernis iš nekantrybės raižo tik ir raižo pavargusias kumeles Žem. Už ką gi dabar tą vaiką ráižai? Up. Bauduos, ráižysu biesuką, ka mėnesį neprisės Krš. Tik pagrobiau lakatą, ka pasiutau ráižyti par tą kramę – par duris lauk! Trk. Sako, kamine su mazgote šliaukšt šliaukšt i ráižydavo par akis Mžk. Muštasis, žiužį įgavęs, vėl pabrūkš kitam įdavė, o tas šalip stovintį taip pat šmiaukš šmiaukš raižė M.Valanč. Verbų nedėlio[je] užvis jauni žmonys liuob kits kitą raižyti pašvęstai karklais, arba žilvičiais, linkėdamys tarsi laimingo sulaukimo atenčių Velykų M.Valanč.
| refl.: Nesiráižyk su tuo diržu! Žd. Vaikai ráižės, ráižės, pataikė par ranką Brs.
9. DŽ skausmui varstyti, labai skaudėti: Gal ko užvalgiau, ka taip vidurius ráižo Rs. Ką ráižė visus vidurius! LKT109(Sv). Kumet grobus ráižo, reik gerti Dievo medžio arbatą – skausmas praeina Vkš. Paširdžius ráižo, nedetūr[i] Krš.
raižýtinai adv.: Vidurius raižýtinai sopa Kp.
ǁ skaudinti: Ir po krūtine mažiau jai spaudžia, ir diegliai ne taip skaudžiai raižo A.Vencl. Alkis ir troškulys raižė jų vidurius rš. Šiandieną saulė ráižo akis Dr. Žėrįs sniegas raižė atpratusias akis rš. Čia kiekvienas daiktas raižė jo širdį, primindamas motiną rš. Baimė raižė žmogų rš.
◊ ei̇̃ti šuni̇̀ms kudlàs ráižyti pasidaryti niekam tikusiam: Ei̇̃si šuni̇̀ms kudlàs ráižyti, kad nemokais! Šts.
apráižyti iter. 1 aprėžti.
1. K aplinkui raižyti, apibraižyti.
2. apkarpyti, apmažinti: Jis padėjo apraižyti didžiažemių laukus sp.
3. apčaižyti, apipliekti: Kad didesnis būtų, galėtų rykšte apraižyti, dabar mažas, nesupras, už ką plaki Žem. Apráižiau su vyte, rami Krš. Apráižė vaikus – i prisipažino Krš. Apraižyčiau už tokį prasimanymą rš. Apraižys tau tėvas kailį, ir būs tau! Tl.
atráižyti Š iter. 1 atrėžti; atpjaustyti, nupjaustyti: Skūros pašalius atráižyk J. Aš jas visas atráižau Pgg.
įráižyti K, I, Š iter. 1 įrėžti; įpjaustyti, įbraižyti: Tokius medžius tujau reik įraižyti iš keturių pusių S.Dauk.
išráižyti iter. 1 išrėžti.
1. K išbraižyti, įpjaustinėti: Vaikai visas sienas su vinimi išraižė Ig. Reik išraižyti žievę medžio S.Dauk.
ǁ reljefiškai pavaizduoti: Paveikslai išraižyti akmeny rš. Karietos atramos kartušuose išraižytas faraono vardas ir surištų belaisvių figūros rš.
| refl. Š.
2. supjaustyti į dalis, sukarpyti, išpjaustyti: Tuoj subadysiu, visas žarnas išraižysiu LTR(Kp). Atrakys skrynaitę, išraižys drobaites LTIII432. Ritinį išaudei ir išráižyk tą ritinį rankšluosčių dėl vien tų brolaičių Mšk. Ir velnias išmintingiemsiems iš nugarų diržus išraižė BsMtII95.
| refl. tr.: Senovės audeklus išsiraižėm į impilus Lkž.
3. refl. giliomis vėžėmis išsiklampoti: Mėšlo neina vežti, išsiráižys daržas, da šlapia, žemė gadinas Šmk.
4. prk. išvagoti, išraizgyti: Kitą dieną skridome per milžiniškus Sibiro plotus, išraižytus upių upelių A.Vencl. Kitą metą melioracijos grioviai išraižys mūsų laukus rš. Išraižė bėgių tinklas šalį visaip, skersai ir išilgai E.Miež. Mūsų šalis išraižyta naujais keliais sp.
| Vargas išraižo (suraukšlėja) veidą rš.
| refl.: Pamatysi, tavo sesers lūpos kurią dieną grabėmis išsiraižys rš.
5. prk. visomis kryptimis apeiti, išvažinėti: Žvejų ir medžiotojų laivai išraižė ligi tol jiems žinomas šiaurės jūras, bet nesurado jokio ekspedicijos ženklo K.Bor.
6. Krš išpliekti, iščaižyti: Nesušaukęs [kalikės], išraižė kiaulę botagu Žem. Tas urėdas atjojo, išráižė nugarą, kam nejai į dvarą Skdv.
7. raižant, pliekiant išvaryti: Išráižyk kates laukan Šts.
| Su votegu pieną išraižo, dėl to gaspadinės leido piemenei turėti tik virbą nenuluptą Šts.
8. iš skausmo sugadinti, išgelti: Ožragį pakaišk ir įdėk į duoną: šuo suėdęs grobus išráižys ir padvės Lk.
nuráižyti iter. 1 nurėžti.
1. nubraižyti: Jo rankos šakų nuraižytos rš.
2. K nupjaustyti: Nuraižė peiliu viržes Pt.
| prk.: Vienas skundėsi dėl atimto miško, antras dėl pievos, kuriai nuraižyti geriausieji gabalai rš.
3. Vkš nupliekti, nučaižyti: Atlėkęs su botagu nuraižys, nušvaistys, nugainios visus gulti Žem. Šeimininkas mane su diržu labai skaudžiai nuraižė Žem. Prisibausu duoti, nuráižysu, ka neprisėsi mėnesį Krš.
4. nudiegti, imti skaudėti: Nuraižė mun staibius, karves bemelžant Šts.
paráižyti iter. 1 parėžti; pabraižyti: Kol išnešiodavai [naujus] marškinius, tai paráižydavo skūrą Ob.
pérraižyti K iter. 1 perrėžti.
praráižyti K iter. 1 prarėžti.
priráižyti iter. 1 prirėžti.
1. I pripjaustyti.
2. Lnkv priplakti: Domininkienę dideliai, sako, nagaikomis priraižė Žem. Klausinės, kamantinės, o kaip nieko nesakysiu, pripers, priraižys, pames kraujuose kaip šunį Žem.
3. pribrūkšniuoti: An dangaus priraižýta dūmai [orlaivio] Alk.
suráižyti iter. 1 surėžti.
1. subraižyti: Nepasidėjai lentelės – stalą suraižei̇̃ Vb. Gelbėdama valyti tavo namus, padėjau žiedą čia ant lango, kad nesuraižyčiau Vd.
| refl. tr., intr.: Per krūmus lįsdamas, labai susiraižiaũ Žln. Susiráižiau bekrisdamas rankas ir kojas Brs. Įgavo vaikas peilį ir susiráižė nagus Vvr.
2. sukarpyti, supjaustyti į dalis: Marškinius, audimo stukį suráižau K. Audeklą surai̇̃žė, supjaustė Ėr. Stiklus ir jis moka suráižyti Brs. Peiliu velėna suraižoma reikiamo pločio juostomis, o kastuvėliu atskiriama nuo dirvožemio rš. Marti cielą audeklą į stuomenis suráižė Vkš. Visą odą suráižyk į diržus Up. Karalius liepė daug plonos drobės suraižyti ir apkrikštytosioms mergaitėms išdalyti M.Valanč.
| prk.: O žaibai kad tviska, rodos, dangų į skiauteles suraižys S.Čiurl. Ežiomis suraižytose žemėse neįmanoma gerai pritaikyti mašinų sp.
| refl. tr.: Marškinius susiráižiau K. Aš tuoj susiraižiau drapanas, pasidariau virvę ir leidausi žemyn LTR(Mrj).
3. prk. išvagoti: Tarpais žalios lankos upeliais, perkasais suraižytos Žem.
| DŽ Raukšlėmis suraižyta kakta Pt. Rūpesčio suraižyta kakta rš. Veidas daugiau suvyto, senatvės visiškai suraižytas rš.
4. sučaižyti: Begėdi, kam taip kiaulės nugarą suráižei! Vkš.
užráižyti iter. 1 užrėžti; užplakti, užkapoti: Du visiškai nebegyvus, užraižytus pametę į šalį Žem. Ale, sako, su votagu užráižėm [ungurį] Lž.
Lietuvių kalbos žodynas